Man stresas!!

“Man stresas” tai frazė tapusi, kurią daugelis žmonių vartoja kasdien. Dauguma žmonių mano, kad stresas yra kažkas neigiamo, tačiau daugeliui ši būklė tapusi įprasta.

Iš esmės, ir kalbant apie pradinę šio žodžio reikšmę, stresas yra labai sveika kūno reakcija. Tai padidina fizinę ir protinę veiklą ir apsaugo mus nuo pavojų.

Tai leidžia mums geriau įveikti iššūkius ir kritines situacijas, tobulėti. Ypač dalyvaujant sportinėje ar kitoje didelio kūno streso reikalaujančioje veikloje.

Tačiau stresas mums taip pat gali būti pavojingas ir susargdinti. Sužinosite, kaip galite išlikti sveiki.

Stresas – bazinis instinktas, užtikrinantis išlikimą

Streso reakcija yra labai senas ir greitai besivystantis mechanizmas, senovėje užtikrinęs mūsų fizinį išlikimą, o smegenyse išlieka aktyvus iki šiol. Esant stresinėms situacijoms, sudėtingi procesai suaktyvinami visoje mūsų sistemoje per kelias milisekundes, ir mes esame budrūs – pasiruošę kovoti, bėgti ar sustingti. Šias reakcijas valdo ne tik vegetacinė nervų sistema, bet ir hormonai, tokie kaip adrenalinas, noradrenalinas, kortizolis ir kt. Dėl to mūsų kūne atsiranda refleksiniai pokyčiai, kartu padažnėja širdies susitraukimų dažnis / kraujospūdis, padidėja kvėpavimo dažnis, padidėjęs raumenų tonusas, energijos atsargų mobilizavimas ir jautrumo skausmui sumažėjimas.

Trumpuoju laikotarpiu tai labai protinga, bet kartu ir energiją naudojant strategija, kuri idealiomis aplinkybėmis garantuoja išlikimą dėl mūsų padidėjusio pasirengimo.

Trumpai tariant, ribotos trukmės stresas žmonėms nekelia problemų, o po jų seka atsipalaidavimo laikotarpis.

Kodėl mums reikia streso

Tikslas yra subalansuoti visą mūsų sistemą, t. y. rasti tinkamą pusiausvyrą tarp streso ir palengvėjimo. Tai taikoma ir mūsų protui, ir kūnui, nes šios sistemos daro abipusę įtaką viena kitai.

Čia taip pat galioja ta pati taisyklė, kaip ir sporte: „Tie, kurie daug laiko praleidžia treniruodamiesi, turi skirti daug laiko ir atsigauti“! Stresas yra gerai, bet reikia ir atsipalaiduoti. Sporte našumo padidėjimas pasiekiamas taikant tikslinę, optimalią stimuliaciją, kai atsigavimo fazėse vyksta prisitaikymo procesai. Tai reiškia, kad tada atsiduriame aukštesniame našumo lygyje. Jei nepaisysime regeneracijos, našumas nepadidės, o blogiausiu atveju gali net pablogėti. Todėl mūsų kūnas siekia streso ir palengvėjimo ciklo.

Mūsų vegetacinė nervų sistema taip pat sukurta taip: ji susideda iš dviejų didelių skyrių – simpatinės nervų sistemos ir parasimpatinės nervų sistemos.

Simpatinė nervų sistema paruošia mūsų sistemas reaguoti į avarinį stresą esant pernelyg dideliems dirgikliams (kovok arba bėk) ir suaktyvina įvairius procesus, siekdama pagerinti našumą.

Parasimpatinė nervų sistema paprastai yra atsakinga už mūsų atsipalaidavimą ir savijautą, aktyvina regeneracijos procesus. Sveikas streso reguliavimas, t..y geras simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemų balansas, išsaugo mūsų sveikatą.

Kas vyksta organizme streso metu?

„Streso“ išgyvenimo režimas kainuoja, kai jis vyksta ilgą laiką ir po jo mažai arba visai nevyksta regeneracija: sulėtėja imuninė sistema, sustoja virškinimas ir regeneracijos / atstatymo procesai, o poilsis ir miegas pamirštamas.

Sudėtingi strateginiai mąstymo procesai ir planuojami veiksmai, susiję su specifinėmis smegenų struktūromis (prefrontaline žieve), vyksta tik minimaliai. Mes veikiame pagal refleksą. dėl to sumažėja gebėjimai, pvz., gebėjimas mąstyti, susikaupti, atkreipti dėmesį, priimti sprendimus, būti kūrybingam, bendrauti, demonstruoti empatiją ir pan. Tačiau šiuolaikiniame (darbo) pasaulyje šie gebėjimai yra labai svarbūs ir dažnai lemiami. Šiais laikais mes paprastai nebekovojame dėl savo išlikimo, tačiau evoliuciniai mechanizmai vis dar juda, remiantis mūsų patirtimi, įsipareigojimais ir kompetencijomis

Daugeliu atvejų nuolatinis, intensyvus stresas ilgą ar trumpą laiką apriboja mūsų protinį ir fizinį pajėgumą. Nuolatinis stresas (išgyvenimo režimas) sukelia disfunkcinius prisitaikymo procesus ir struktūrinius pokyčius mūsų kūne ir smegenyse, kurie gali sukelti žalą vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu.

Blogiausiais atvejais tai sukelia tokius simptomus kaip skausmas ir sutrikimai arba gali išsivystyti tokios akivaizdžios būklės kaip išsekimas, aukštas kraujospūdis ir kt. Mūsų sistemos savaip verčia padaryti pertrauką arba pakeisti gyvenimo būdą.

Kokie yra streso simptomai?

Stresas, kaip biopsichosocialinės sistemos, pasireiškia įvairiais lygmenimis. Mūsų kūnas, mūsų psichika ir mūsų aplinka, nesvarbu, ar tai būtų mūsų profesinė ar privati aplinka, nuolat sąveikauja ir teigiamai ar neigiamai veikia vienas kitą.

Galimi streso simptomai:

Galvos skausmai
Kraujotakos sutrikimai
Širdies plakimas
Padidėjęs kvėpavimo dažnis
Raumenų-veido įtampa
Skrandžio skausmas
Virškinimo sutrikimai
Miego sutrikimai
Galvos svaigimas
Nervinė įtampa
Per didelis jautrumas
Bejėgiškumo ir pervargimo jausmas
Pesimizmas
Depresija
Susikaupimo sunkumai
Užmaršumas
Vidiniai neramumai
Empatijos stoka
Konfliktas socialinėje aplinkoje
Našumo praradimas

Streso veiksnius galima suskirstyti į vidinius ir išorinius stresorius, kurie gali sukelti stresą ir atitinkamai prisitaikyti prie atitinkamo asmens. Kūnas interpretuoja jį veikiančius dirgiklius ir vertina juos kaip iššūkį arba kaip grėsmę, t. y. teigiamai arba neigiamai. Stresorių pavyzdžius rasite žemiau.

Baimės
Rūpesčiai
Savivertės problemos
Mūsų pačių reikalavimai/lūkesčiai
Perfekcionizmas
Nepilnavertiškumo jausmas

Išoriniai stresoriai gali apimti:

Liga
Išsiskyrimas / sielvartas
Triukšmas
Finansiniai sunkumai
Termino spaudimas
Persikraustomas namas/darbas

Kai stresas tampa problema

Kuo daugiau vidinių ir išorinių stresorių, tuo didesnė tikimybė, kad laikui bėgant susirgsime. Jei tai tęsiasi ilgesnį laiką, vadinamas nuolatiniu stresu, organizmas atitinkamai reaguoja. Mūsų sistema nori mus apsaugoti, nes energijos trūkumas yra per didelis, o mes patiriame mirties refleksą (toninį nejudrumą), kurį inicijuoja speciali parasimpatinės nervų sistemos dalis. Tikslas yra apsaugoti likusius išteklius, ir mes nebegalime tęsti.

Kaip galite sumažinti stresą

Vienas iš pagrindinių tikslų, jei norime ištrūkti iš streso spąstų, yra, grubiai tariant, „adrenalino mažinimas“. Po dirgiklio, kurį patyrėte sportuodami ar darbe, turite atsigauti.

Tai galite padaryti naudodami: